Magnis yra vienas svarbiausių žmogaus organizme esančių mineralų, dalyvaujantis daugiau kaip trijuose šimtuose biocheminių reakcijų [1]. Jis būtinas energijos gamybai, nervų sistemos veiklai, raumenų funkcijai, baltymų sintezei, normaliai širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui [2]. Šis mineralas taip pat veikia kaip natūralus elektrolitas, padedantis palaikyti skysčių balansą ir ląstelių funkcionalumą.
Nors magnio organizme yra santykinai daug, jo atsargos greitai mažėja dėl netinkamos mitybos, streso, intensyvaus fizinio krūvio ar tam tikrų sveikatos būklių. Remiantis tyrimais, magnio nepakankamumas pasaulyje yra paplitęs ir gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusius [3].
Kokią funkciją magnis atlieka organizme
- Energijos gamyba. Magnis yra būtinas ATP – pagrindinės ląstelių energijos molekulės – aktyvinimui ir stabilizavimui [4]. Jo dalyvavimas energijos apykaitoje tiesiogiai lemia žmogaus fizinį pajėgumą, protinį darbingumą ir bendrą gyvybingumą.
- Raumenų ir nervų sistemos veikla. Magnis padeda perduoti nervinius impulsus ir reguliuoja raumenų susitraukimą bei atsipalaidavimą [5]. Jis veikia kaip natūralus kalcio antagonistas, todėl padeda mažinti raumenų įtampą ir spazmus. Tyrimai rodo, kad pakankamas magnio kiekis yra susijęs su geresne nervų sistemos veikla ir mažesniu nerimo lygiu [6].
- Baltymų sintezė. Šis mineralas aktyvina daugybę fermentų, dalyvaujančių audinių atsinaujinimo procesuose. Be magnio baltymų sintezė sulėtėja, o organizmas prasčiau atsistato po fizinio krūvio ar ligos [7].
- Gliukozės ir kraujospūdžio reguliacija. Šis mineralas padeda reguliuoti gliukozės įsisavinimą ir padidina ląstelių jautrumą insulinui [8]. Klinikiniai tyrimai rodo, kad magnio trūkumas gali būti susijęs su didesne antro tipo diabeto rizika [9]. Jis taip pat padeda palaikyti normalų kraujagyslių tonusą, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei [10].
- Kaulų formavimasis. Apie 60 procentų viso organizmo magnio yra kauluose. Jis dalyvauja vitamino D aktyvinime ir kalcio metabolizme, todėl yra svarbus normaliai kaulų struktūrai ir tvirtumui [11].
Kiek magnio reikia suvartoti per dieną
Pagal National Institutes of Health (NIH) rekomendacijas dienos magnio poreikis priklauso nuo amžiaus ir lyties [1, 19]:
| Amžius | Vyrai | Moterys | Nėštumas | Žindymas |
| Gimimas–6 mėn. | 30 mg | 30 mg | – | – |
| 7–12 mėn. | 75 mg | 75 mg | – | – |
| 1–3 metai | 80 mg | 80 mg | – | – |
| 4–8 metai | 130 mg | 130 mg | – | – |
| 9–13 metai | 240 mg | 240 mg | – | – |
| 14–18 metai | 410 mg | 360 mg | ||
| 19–30 metai | 400 mg | 310 mg | 350 mg | 310 mg |
| 31–50 metai | 420 mg | 320 mg | 360 mg | 320 mg |
| 51+ metai | 420 mg | 320 mg | – | – |
Fizinis aktyvumas, stresas ir mityba gali padidinti poreikį.
Magnio trūkumo simptomai
Magnio trūkumas gali pasireikšti įvairiais požymiais, nes šis mineralas dalyvauja tiek nervų, tiek raumenų, tiek širdies veiklos procesuose. Simptomai gali vystytis palaipsniui ir būti sunkiai identifikuojami, todėl trūkumą dažnai sunku atpažinti.
Nervų sistema
- Nerimas. Magnis padeda reguliuoti neuromediatorių, susijusių su streso atsaku ir emocijų balansu, veiklą. Trūkstant magnio gali suaktyvėti simpatinė nervų sistema, o tai pasireiškia nerimu, padidėjusiu jautrumu ir vidiniu neramumu [6].
- Depresijos simptomai. Magnio stoka siejama su sumažėjusiu serotonino aktyvumu ir didesne depresinių simptomų rizika. Kai kurie tyrimai parodė, kad magnio papildai gali turėti teigiamą poveikį lengvos ar vidutinės depresijos simptomams sumažinti [6, 7].
- Miego sutrikimai. Magnis prisideda prie GABA neurotransmiterio veiklos, kuris padeda nervų sistemai atsipalaiduoti. Trūkumas gali sutrikdyti užmigimą, pabloginti miego kokybę ir sustiprinti naktinį nerimą [6].
Raumenų ir judėjimo simptomai
- Raumenų mėšlungis. Magnis reguliuoja kalcio patekimą į raumenų ląsteles, todėl jo trūkumas dažnai pasireiškia skausmingais raumenų spazmais ar mėšlungiu [5, 12].
- Tremoras. Magnio stygius gali lemti nevalingą raumenų virpėjimą, nes sutrinka nervinių signalų perdavimas ir raumenų atsipalaidavimo procesai [5].
- Silpnumas. Raumenų silpnumas atsiranda dėl neefektyvios energijos gamybos ląstelėse. Magnis būtinas ATP stabilizavimui, todėl jo trūkumas gali mažinti fizinį pajėgumą [4].
Širdis ir kraujagyslės
- Širdies ritmo sutrikimai. Magnis dalyvauja širdies elektrinių impulsų reguliacijoje. Jo trūkumas gali sukelti aritmijas, padažnėjusį širdies plakimą ar nemalonų širdies permušinėjimo jausmą [10].
- Padidėjęs kraujospūdis. Moksliniai duomenys rodo, kad magnio stoka gali prisidėti prie kraujagyslių tonuso sutrikimų ir padidėjusio kraujospūdžio, ypač žmonėms, turintiems metabolinių rizikos veiksnių [10].
Kiti požymiai
- Nuovargis. Vienas pirmųjų magnio trūkumo požymių yra energijos sumažėjimas. Kadangi magnis būtinas ATP gamybai, jo stoka tiesiogiai lemia bendrą nuovargį ir sumažintą darbingumą [4].
- Galvos skausmai. Kai kuriems žmonėms magnio trūkumas gali skatinti migrenos ar įtampos tipo galvos skausmus. Tyrimai rodo, kad magnio koncentracija gali būti mažesnė sergančiųjų migrena organizme [6].
- Virškinimo sistemos problemos. Magnio stygius gali prisidėti prie žarnyno motorikos sutrikimų, dažniau pasireiškiančio vidurių užkietėjimo ar nepatogaus pilvo pojūčio. Prastesnė žarnyno funkcija taip pat gali dar labiau sumažinti magnio įsisavinimą [16].
Kodėl gali trūkti magnio
- Nepakankama mityba. Šiuolaikinėje mityboje dažnai trūksta magnio turinčių produktų, tokių kaip lapinės daržovės, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos. Perdirbtas maistas paprastai turi labai mažai šio mineralo, todėl ilgainiui išsivysto nepakankamas jo suvartojimas [1].
- Lėtinis stresas. Streso hormonai didina magnio išsiskyrimą per inkstus. Lėtinis stresas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių sukelti magnio atsargų mažėjimą organizme [15].
- Intensyvus fizinis krūvis. Sportuojant magnis prarandamas su prakaitu, o raumenys jį naudoja energijos gamybai didesniais kiekiais. Todėl sportuojantiems ir fiziškai aktyviems žmonėms poreikis gali būti padidėjęs [4, 12].
- Virškinimo sutrikimai (pvz. celiakija ar Krono liga). Virškinimo sistemos ligos trikdo maistinių medžiagų pasisavinimą. Sergant Krono liga, celiakija ar dirgliosios žarnos sindromu, organizmas gali neįsisavinti pakankamai magnio, net jei jo gaunama pakankamai iš mitybos [16].
- Alkoholio vartojimas. Alkoholis veikia inkstų funkciją ir skatina magnio pasišalinimą iš organizmo. Ilgalaikis vartojimas dažnai sukelia mineralų disbalansą, taip pat sukelia virškinimo sistemos pažeidimus, kurie mažina magnio įsisavinimą [7].
- Vaistai, galintys mažinti magnio koncentraciją. Diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ir kai kurie antibiotikai skatina magnio netekimą arba slopina jo įsisavinimą. Ilgalaikis jų vartojimas gali padidinti trūkumo riziką.
Ar magnio trūkumas turi pasekmių jūsų sveikatai?
Magnio trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių įvairioms organizmo sistemoms, ypač širdžiai, nervų sistemai, kaulų struktūrai ir gliukozės reguliacijai. Viena svarbiausių rizikų yra poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Ilgai nepastebėtas magnio trūkumas gali sutrikdyti širdies elektrinių impulsų perdavimą, paveikti kraujagyslių tonusą ir skatinti kraujospūdžio padidėjimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgą laiką organizme esantis mažas magnio kiekis siejamas su didesne hipertenzijos ir ritmo sutrikimų rizika [10], todėl laiku pastebėti simptomai gali turėti reikšmingą įtaką širdies sveikatai.
Nervų sistemai magnio stoka taip pat daro ryškų poveikį. Kadangi šis mineralas tiesiogiai dalyvauja neuromediatorių reguliacijoje ir nervinių impulsų perdavime, ilgalaikis deficitas gali sustiprinti nerimo ir depresijos simptomus, pabloginti miego kokybę ir padidinti centrinės nervų sistemos jautrumą stresui [6]. Magnio trūkumas dažnai siejamas ir su sumažėjusiu atsparumu psichologiniam krūviui, todėl jis gali prisidėti prie emocinio disbalanso progresavimo.
Ne mažiau svarbios yra ir kaulų sveikatos pasekmės. Šis mineralas būtinas normaliam kaulų mineralizacijos procesui bei vitamino D metabolizmui, todėl jo ilgalaikis trūkumas gali lemti kaulų tankio mažėjimą, silpnesnę kaulinio audinio struktūrą, osteopenijos ar osteoporozės vystymąsi [11]. Šis procesas dažnai vyksta nepastebimai, todėl magnio kiekio palaikymas yra itin svarbus vyresnio amžiaus žmonėms ir didesnės rizikos grupėms.
Galiausiai, magnio trūkumas turi įtakos gliukozės reguliacijai. Šis mineralas tiesiogiai veikia insulino jautrumą ir gliukozės patekimą į ląsteles, todėl jo nepakankamumas gali skatinti atsparumo insulinui didėjimą, o ilgainiui prisidėti prie didesnės antro tipo diabeto išsivystymo rizikos [8, 9]. Dėl šios priežasties magnio koncentracija yra svarbus veiksnys žmonėms, turintiems metabolinių sutrikimų ar siekiantiems palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- simptomai trunka ilgai arba progresuoja;
- pasireiškia stiprūs raumenų spazmai, širdies ritmo sutrikimai ar stiprus nuovargis;
- sergate virškinimo ligomis, kurios gali trikdyti magnio įsisavinimą;
- vartojate vaistus, galinčius mažinti magnio kiekį (diuretikus, PPI preparatus);
- įtariate, kad mityba nepakankama ar ribojanti;
Gydytojas gali paskirti tyrimus, įvertinti rizikos veiksnius ir parengti tinkamą atkūrimo strategiją.
Kaip atkurti magnio kiekį organizme
Magnio atsargas galima atkurti tiek natūraliai, pasirenkant maisto produktus, tiek naudojant papildus. Optimalus būdas priklauso nuo trūkumo priežasties ir simptomų intensyvumo.
Maisto produktai, turintys magnio
- Riešutai. Migdolai, anakardžiai ir braziliški riešutai pasižymi dideliu magnio kiekiu. Viena porcija migdolų gali suteikti iki 20 procentų rekomenduojamos paros normos.
- Sėklos. Moliūgų, saulėgrąžų bei sezamų sėklos yra vieni turtingiausių magnio šaltinių. Jos gali būti lengvai įtraukiamos į kasdienį racioną, o 30 gramų porcija gali suteikti apie trečdalį paros poreikio.
- Žalios lapinės daržovės. Špinatai, lapiniai kopūstai ir kitos tamsiai žalios daržovės turi daug magnio dėl chlorofilo struktūros. Reguliarus jų vartojimas pagerina ne tik magnio, bet ir kitų mineralų balansą.
- Pupelės, avinžirniai ir lęšiai natūraliai turtingi mineralais. Ankštiniai yra vieni geriausių augalinių magnio šaltinių, ypač vegetariškoje ar veganiškoje mityboje.
- Pilno grūdo produktai. Avižos, grikiai, rudieji ryžiai ir viso grūdo duona padeda palaikyti stabilų magnio kiekį. Perdirbimo metu grūduose esantis magnis prarandamas, todėl verta rinktis neapdorotus produktus.
Magnio papildai – kokią formą rinktis
Tinkamiausios magnio formos pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, virškinimo sistemos jautrumo, organizmo reakcijos ir norimo efekto. Skirtingi magnio junginiai pasižymi nevienoda biologine verte, įsisavinimo greičiu ir paskirtimi, todėl pasirinkimas turėtų būti paremtas tiek mitybos įpročiais, tiek simptomais ar esamomis sveikatos būklėmis.
Magnio bisglicinatas. Tai chelatinė magnio forma, sujungta su aminorūgštimi glicinu. Ji pasižymi itin aukštu biologiniu pasisavinimu ir labai gera tolerancija virškinimo sistemai. Dėl švelnaus poveikio skrandžiui ši forma ypač tinka jautresniems žmonėms, taip pat tiems, kurie ieško magnio nervų sistemai, miego kokybei ar emociniam balansui palaikyti. Tyrimai rodo, kad tai viena geriausiai įsisavinamų ir toleruojamų magnio formų [13].
Magnio citratas. Tai populiari ir gerai pasisavinama forma, tinkanti kasdieniam naudojimui. Citrato forma dažnai rekomenduojama žmonėms, turintiems raumenų įtampos ar mėšlungio simptomų. Gali būti naudinga ir esant lengvam vidurių užkietėjimui, todėl reikia vartoti atsargiai, jei žmogus yra linkęs į viduriavimą [12].
Magnio oksidas. Ši forma turi vieną didžiausių elementinio magnio koncentracijų, tačiau įsisavinama prasčiau. Dėl to dažniau naudojama trumpalaikiam virškinimo sistemos reguliavimui, o ne magnio atsargų atkūrimui [14]. Ji gali būti tinkama žmonėms, kuriems reikia stipresnio poveikio virškinimui, bet ne tiems, kurie siekia ilgalaikio magnio kiekio padidinimo.
Magnio malatas. Šis mineralas sujungtas su obuolių rūgštimi (malatu) siejamas su energijos gamybos procesais. Ši forma dažnai rekomenduojama žmonėms, kurie jaučia nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar patiria fibromialgijos simptomus. Malatas paprastai gerai toleruojamas ir gali būti naudingas fiziniam pajėgumui palaikyti.
Magnio tauratas. Magnio ir aminorūgšties taurino junginys pasižymi galimu teigiamu poveikiu širdies veiklai. Taurinas dalyvauja širdies ritmo reguliacijoje, todėl ši forma dažnai rekomenduojama žmonėms, siekiantiems palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Tinka tiems, kurie netoleruoja citrato ar oksido formų.
Magnio laktatas. Gera biologinė prieiga ir švelnus poveikis virškinimo sistemai lemia, kad laktato forma tinkama žmonėms, kuriems reikia magnio, bet kurie sunkiai toleruoja stipresnio poveikio junginius. Dažnai naudojamas būtent jautresniems asmenims.
Šaltiniai
- National Institutes of Health, Magnesium Fact Sheet for Health Professionals.
https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/ - Office of Dietary Supplements. Magnesium and Health.
- Rosanoff A, et al. Suboptimal magnesium status worldwide. Nutr Rev.https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22364157/
- Michael E. Maguire & James A. Cowan. Magnesium chemistry and biochemistry. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12206387/
- EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.2903/j.efsa.2009.1216
- Behnood Abbasi. The effects of magnesium supplementation on primary insomnia.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23853635/ - de Baaij JHF et al. Magnesium in man: implications for health and disease. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25540137/
- Barbagallo M, Dominguez LJ. Magnesium and type 2 diabetes. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26322160/
- Dong JY et al. Magnesium intake and risk of type 2 diabetes.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21868780/ - Houston MC. The role of magnesium in hypertension and cardiovascular disease.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22051430/ - Rude RK et al. Magnesium deficiency and bone metabolism.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12370796/ - Lindberg JS et al. Magnesium bioavailability from magnesium citrate and magnesium oxide. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/2407766/
- Walker AF et al. Mg citrate found more bioavailable than other Mg preparations in a randomised, double-blind study. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/14596323/
- Firoz M, Graber M. Bioavailability of US commercial magnesium preparations. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11794633/
- Nielsen FH. Stress and magnesium depletion. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21199787/
- DiNicolantonio JJ. Malabsorption conditions and magnesium deficiency. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5786912/
Pastaba skaitytojui
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik bendro pobūdžio švietimo tikslams ir neturėtų būti laikoma medicinine konsultacija ar pagrindu priimant sprendimus dėl maisto papildų vartojimo. Turinys nėra skirtas diagnozuoti, gydyti ar pakeisti profesionalią sveikatos priežiūros specialisto nuomonę.
Jeigu sergate lėtine ar ūmine liga, vartojate receptinius ar nereceptinius vaistus, kitus maisto papildus ar turite specifinių sveikatos sutrikimų, prieš pradedant vartoti naujus papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė ir nėra skirta maisto papildų ar produktų reklamai. Tai negali būti vertinama kaip individuali sveikatos priežiūros rekomendacija. Kiekvienas sprendimas, susijęs su asmenine sveikata ar papildų vartojimu, turėtų būti priimamas įvertinus kelis patikimus informacijos šaltinius ir individualią situaciją.
Jei pastebėjote turinio netikslumų, turite pastabų ar siūlymų, kviečiame susisiekti el. paštu.