Trumpai: spermos kokybei gali turėti įtakos rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, aukšta sėklidžių temperatūra, kai kurios ligos, vaistai ir aplinkos veiksniai. Gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti pagerinti kai kuriuos spermogramos rodiklius, tačiau nė vienas atskiras maistas, papildas ar įprotis negarantuoja vaisingumo ar nėštumo.
Spermos kokybė nėra vien spermatozoidų skaičius. Vertinama jų koncentracija, judrumas, forma, bendras kiekis ejakuliate ir kiti rodikliai. Vien spermogramos rezultatas negali patikimai atskirti vaisingo vyro nuo nevaisingo, todėl duomenys vertinami kartu su abiejų partnerių sveikata ir kitais tyrimais.
Kas yra spermos kokybė?
Spermograma – pagrindinis laboratorinis tyrimas, kuriuo vertinama sperma. Dažniausiai atsižvelgiama į kelis rodiklius:
Spermatozoidų koncentracija
Ji parodo, kiek spermatozoidų yra viename mililitre spermos. Pasaulio sveikatos organizacijos 2021 m. duomenyse apatinė orientacinė riba yra 16 mln./ml, tačiau tai nėra aiški riba tarp vaisingumo ir nevaisingumo.
Spermatozoidų judrumas
Vertinama, kokia spermatozoidų dalis juda ir kiek jų juda kryptingai pirmyn. PSO duomenyse apatinė orientacinė bendro judrumo riba yra 42 %, o progresyvaus judrumo – 30 %.
Spermatozoidų morfologija
Morfologija apibūdina spermatozoidų formą ir struktūrą. Pagal griežtus vertinimo kriterijus apatinė orientacinė normalios formos spermatozoidų riba yra 4 %. Net ir šis rodiklis negali būti vertinamas atskirai nuo visos spermogramos bei poros situacijos.
Svarbu: laboratorijos gali taikyti skirtingus metodus ir pateikti savo atskaitos intervalus. Rezultatų nereikėtų interpretuoti savarankiškai ar vertinti pagal vieną skaičių.
Kas gali bloginti spermos kokybę?
- Rūkymas. Tyrimuose jis siejamas su prastesniais spermos rodikliais ir didesne spermatozoidų DNR pažaida.
- Gausus alkoholio vartojimas. Dideli ir ilgą laiką vartojami alkoholio kiekiai gali neigiamai veikti vaisingumą bei testosterono kiekį.
- Antsvoris ir nutukimas. Jie gali būti susiję su hormonų pokyčiais ir prastesne reprodukcine sveikata.
- Mažas fizinis aktyvumas. Reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas siejamas su geresniais bendros sveikatos ir kai kuriais spermos rodikliais.
- Per didelė sėklidžių temperatūra. Ilgas karščio poveikis, kai kurios darbo sąlygos, varikocelė ar itin aptempti drabužiai gali turėti įtakos spermos gamybai.
- Anaboliniai steroidai ir kai kurios kitos medžiagos. Testosterono preparatai ar anaboliniai steroidai gali slopinti spermatozoidų gamybą. Paskirtų vaistų savavališkai nutraukti negalima.
- Ligos ir medicininės priežastys. Infekcijos, hormonų sutrikimai, varikocelė, genetiniai veiksniai, buvusios operacijos ar gydymas nuo vėžio taip pat gali būti svarbūs.
- Aplinkos ir profesinis poveikis. Pesticidai, tirpikliai, kai kurie sunkieji metalai ir kitos toksinės medžiagos gali turėti neigiamos įtakos reprodukcinei sveikatai.
Kaip pagerinti spermos kokybę?
Didžiausią praktinę vertę turi ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o nuoseklus kelių keičiamų veiksnių derinys.
1. Nustokite rūkyti
Rūkymas yra vienas geriausiai ištirtų keičiamų rizikos veiksnių. Jei mesti sunku, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar vaistininką ir pasirinkti saugų metimo planą.
2. Ribokite alkoholį
Dideli alkoholio kiekiai gali bloginti reprodukcinę sveikatą. Planuojant šeimą saugiausia vengti gausaus ir dažno vartojimo, o individualius klausimus aptarti su gydytoju.
3. Siekite sveiko kūno svorio
Jeigu yra antsvorio, laipsniškas svorio mažinimas gali pagerinti medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą. Griežtos dietos ar staigus svorio kritimas nėra geresnis sprendimas už tvarius mitybos pokyčius.
4. Reguliariai judėkite
Rinkitės reguliarų vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą: spartų ėjimą, važiavimą dviračiu, plaukimą ar jėgos pratimus pagal savo būklę. Venkite anabolinių steroidų ir ne gydytojo paskirtų hormonų.
5. Venkite ilgalaikio karščio poveikio
Nereikia bijoti kiekvienos pirties ar šiltos vonios, tačiau dažnas ir ilgas aukštos temperatūros poveikis gali būti nepalankus. Nešiojamąjį kompiuterį geriau laikyti ant stalo, o ne ilgai ant kelių. Jei darbe nuolat veikia didelis karštis, verta aptarti apsaugos priemones.
6. Rinkitės įvairią, subalansuotą mitybą
Kasdienėje mityboje turėtų būti daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, žuvies, riešutų ir kitų maistinių medžiagų turinčių produktų. Nėra vieno maisto produkto, kuris pats savaime išspręstų prastų spermogramos rodiklių priežastį.
7. Peržiūrėkite vaistus ir papildus su specialistu
Kai kurie vaistai ir hormoniniai preparatai gali veikti spermos gamybą. Jų nenutraukite savavališkai – apie šeimos planavimą pasakykite gydytojui, kad jis galėtų įvertinti vartojamus preparatus ir, jei reikia, pasiūlyti alternatyvą.
8. Sumažinkite kenksmingų medžiagų poveikį
Dirbant su pesticidais, tirpikliais, sunkiaisiais metalais ar kitomis cheminėmis medžiagomis būtina laikytis darbų saugos reikalavimų ir naudoti numatytas apsaugos priemones.
Per kiek laiko gali pasikeisti spermogramos rodikliai?
Spermatozoidų gamyba ir brendimas trunka kelis mėnesius, todėl gyvenimo būdo pokyčių rezultatai paprastai nevertinami po kelių dienų ar savaičių. Jei pirmoji spermograma neatitinka laboratorijos atskaitos intervalų, pakartotinis tyrimas dažnai atliekamas maždaug po trijų mėnesių. Tikslią datą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į rezultatą ir klinikinę situaciją.
Tai nereiškia, kad per tris mėnesius rodikliai būtinai pagerės. Rezultatas priklauso nuo priežasties, o kai kurioms būklėms reikalingas medicininis ištyrimas ar gydymas.
Kaip pasiruošti spermogramai?
- Vadovaukitės konkrečios laboratorijos pateiktais nurodymais.
- Dažniausiai rekomenduojama 2–7 dienas susilaikyti nuo ejakuliacijos.
- Informuokite specialistą apie neseniai buvusį karščiavimą, ligą ir vartojamus vaistus.
- Surinkite visą mėginį į laboratorijos skirtą indelį ir laikykitės pristatymo sąlygų.
- Jeigu pirmas rezultatas pakitęs, vien jo dažniausiai nepakanka galutinei išvadai.
Spermos mėginys gali natūraliai skirtis skirtingomis dienomis. Europos urologų asociacija rekomenduoja atlikti bent du nuoseklius tyrimus, jei pradinis rezultatas yra pakitęs.
Ar papildai gali pagerinti spermos kokybę?
Šioje srityje svarbu atskirti maistinių medžiagų funkcijas nuo gydymo pažadų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje leidžiama teigti, kad cinkas padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją. Tačiau tai nereiškia, kad cinko ar kelių medžiagų kompleksas būtinai pagerins spermogramą, išgydys nevaisingumą ar padidins pastojimo tikimybę.
Europos urologų asociacija pažymi, kad antioksidantų tyrimų rezultatai prieštaringi, o aiškių išvadų dėl konkrečių medžiagų ir vartojimo schemų nėra. Papildai neturėtų pakeisti priežasties paieškos, gydytojo konsultacijos, visavertės mitybos ar kitų svarbių gyvenimo būdo pokyčių.
Jei norite susipažinti su asortimentu, informaciją apie sudėtį ir vartojimą rasite kategorijoje papildai vyrų vaisingumui. Prieš vartojant papildus, ypač kartu su vaistais ar turint sveikatos sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaisingumo ištyrimas paprastai rekomenduojamas, kai porai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių nenaudojant kontracepcijos. Kreiptis anksčiau gali būti tikslinga, jeigu partnerė yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių.
- anksčiau nustatyta nenusileidusi sėklidė, varikocelė ar sėklidžių trauma;
- buvusios kirkšnies, kapšelio ar prostatos operacijos;
- chemoterapija ar spindulinis gydymas;
- erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai;
- sėklidės skausmas, patinimas ar apčiuopiamas darinys;
- labai pakitęs spermogramos rezultatas;
- anabolinių steroidų ar testosterono vartojimas.
Vertinti reikėtų abu partnerius, nes pastojimo tikimybė priklauso nuo bendros poros reprodukcinės sveikatos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip natūraliai pagerinti spermos kokybę?
Didžiausią pagrindą turi nerūkymas, gausaus alkoholio ribojimas, sveiko svorio siekimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir kenksmingų medžiagų bei ilgalaikio karščio poveikio mažinimas. Rezultatas priklauso nuo individualios priežasties.
Kas labiausiai blogina spermatozoidų kokybę?
Tarp svarbių keičiamų veiksnių yra rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, anaboliniai steroidai ir tam tikras profesinis cheminių medžiagų poveikis. Spermos kokybę taip pat gali lemti ligos, infekcijos, varikocelė, hormoniniai ar genetiniai veiksniai.
Ar prasta spermograma reiškia nevaisingumą?
Ne. Viena spermograma negali pati savaime patvirtinti ar paneigti vaisingumo. Pakitus rezultatui tyrimas dažnai kartojamas, o gydytojas vertina visą klinikinę situaciją ir abiejų partnerių sveikatą.
Ar spermatozoidų judrumą galima pagerinti papildais?
Nėra papildo, kuris garantuotai pagerintų judrumą. Antioksidantų ir kitų papildų tyrimų rezultatai nevienodi, todėl esant pakitusiems rodikliams pirmiausia svarbu ieškoti priežasties su gydytoju.
Kada kartoti spermogramą?
Jeigu pirmas rezultatas pakitęs, pakartotinis tyrimas dažnai planuojamas maždaug po trijų mėnesių, tačiau intervalą turi nurodyti gydytojas ar laboratorija.
Šaltiniai
- European Association of Urology. EAU Guidelines on Sexual and Reproductive Health: Male Infertility. Naujausia internetinė gairių versija.
- World Health Organization. WHO laboratory manual for the examination and processing of human semen, sixth edition. 2021.
- NHS. Low sperm count. Peržiūrėta 2026 m.
- Newcastle upon Tyne Hospitals NHS Foundation Trust. Semen analysis. Atnaujinta 2026 m. liepos 9 d.
- Minhas S, Bettocchi C, Boeri L, et al. European Association of Urology Guidelines on Male Sexual and Reproductive Health: 2021 Update on Male Infertility. European Urology. 2021.
Pastaba skaitytojui
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, tyrimų ar individualaus gydymo plano. Dėl vaisingumo, pakitusių spermogramos rodiklių ar vartojamų vaistų kreipkitės į šeimos gydytoją, urologą arba vaisingumo specialistą.