Šiuolaikiniame pasaulyje terminas stresas tapo mūsų kasdienybės palydovu, tačiau už jo slypi konkretus biologinis procesas, kuriam diriguoja antinksčių gaminamas hormonas – kortizolis. Nors evoliuciškai jis padėjo mums išgyventi, šiandieninis lėtinis jo perteklius tapo viena pagrindinių civilizacijos ligų priežasčių.
Kas yra kortizolis ir kodėl jo perteklius pavojingas?
Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai, reaguodami į fizinį ar emocinį stresą. Jis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau jo funkcija organizme yra kur kas platesnė. Kortizolis padeda reguliuoti kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, medžiagų apykaitą ir dalyvauja imuninės sistemos veiklos reguliavime. Taip pat jis prisideda prie organizmo gebėjimo prisitaikyti prie iššūkių ir palaikyti vidinę pusiausvyrą.
Sveikam žmogui kortizolio lygis natūraliai kinta paros metu. Paprastai jis būna aukščiausias ryte, padėdamas pabusti ir mobilizuoti energiją, o vakare sumažėja, sudarydamas sąlygas poilsiui ir miegui
Trumpalaikis kortizolio padidėjimas yra normali ir būtina organizmo reakcija į stresą. Tokiais atvejais hormonas padeda greitai mobilizuoti energijos atsargas, didina budrumą ir leidžia efektyviau reaguoti į situaciją. Kai streso veiksnys išnyksta, kortizolio lygis paprastai grįžta į įprastą ritmą.
Tačiau ilgalaikis, nuolat padidėjęs kortizolio kiekis gali turėti neigiamų pasekmių. Lėtinis stresas ir nuolatinė hormoninė įtampa gali sutrikdyti miegą, paveikti nuotaiką, silpninti imuninės sistemos veiklą ir neigiamai veikti tam tikras smegenų sritis, susijusias su atmintimi. Todėl svarbiausia nėra visiškai pašalinti kortizolį, o palaikyti jo natūralią pusiausvyrą organizme
Simptomai, rodantys per aukštą kortizolio kiekį
Kai kortizolio lygis išlieka aukštas per ilgai, kūnas pradeda siųsti pagalbos signalus:
- Miego sutrikimai. Sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį ar paviršinis miegas
- Nuolatinis nuovargis net ir pakankamai pailsėjus
- Padidėjęs dirglumas ar nerimas
- Sunkumai susikaupti, atminties pablogėjimas
- Padidėjęs potraukis saldumynams ar angliavandeniams
- Kūno svorio pokyčiai, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje
- Dažnesnės infekcijos ar lėtesnis atsistatymas po ligų
- Padidėjęs kraujospūdis
Padidėjusio kortizolio požymiai
Atpažinti šiuos simptomus ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbu, nes chroniškas kortizolio perteklius gali tapti rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimi.
Miego sutrikimai
Kortizolis ir miego hormonas melatoninas veikia kaip sūpynės: kai vienas kyla, kitas turi leistis. Kuomet šis hormonas yra padidėjęs, kyla klasikinė būsena, kai visą dieną jaučiatės išsekę, tačiau atsigulus į lovą smegenys pradeda dirbti visu pajėgumu.
Aukštas kortizolis gali priversti jus prabusti apie 3–4 valandą ryto. Tai metas, kai organizmas turėtų būti giliausio miego fazėje, tačiau dėl streso hormonų gausos smegenys perjungia kūną į budrumo režimą.
Nuovargis ir dirglumas
Nors kortizolis turėtų suteikti energijos, nuolatinis jo perteklius sudegina organizmo resursus. Net menkiausios smulkmenos pradeda kelti didžiulį pyktį ar norą verkti. Tai vyksta todėl, kad aukštas kortizolis slopina smegenų sritis, atsakingas už emocijų reguliavimą. Ryte prabundate jausdamiesi taip, tarsi nebūtumėte ilsėjęsi. Kava suteikia tik trumpalaikį efektą, po kurio seka dar gilesnis energijos nuosmukis.
Svorio pokyčiai
Kortizolis tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą ir riebalų pasiskirstymą organizme. Šis hormonas skatina riebalų kaupimąsi vidinėje pilvo srityje (visceralinius riebalus). Tai evoliucinis mechanizmas: streso metu kūnas saugo energiją aplink gyvybiškai svarbius organus.
Aukštas kortizolis blokuoja sotumo jausmą ir didina potraukį paguodos maistui – cukrui ir riebalams, kurie laikinai suteikia dopamino pliūpsnį.
Susilpnėjęs imunitetas
Trumpuoju laikotarpiu kortizolis slopina uždegimą, tačiau ilgainiui jis išjungia imuninės sistemos apsaugą. Pastebite, kad pasigaunate kiekvieną virusą, o pasveikimas trunka kur kas ilgiau nei įprastai.
Net maži įbrėžimai ar žaizdos gyja lėčiau, nes organizmas visą energiją skiria kovai su stresu, o ne audinių regeneracijai. Paradoksalu, bet chroniškas kortizolis gali sukelti sisteminį uždegimą, kuris pasireiškia sąnarių skausmais ar odos problemomis.
Kaip sumažinti kortizolį natūraliai?
Norint sėkmingai sumažinti kortizolio kiekį, būtina aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri veikia kaip organizmo „stabdžių pedalas“. Kai ši sistema dominuoja, smegenys siunčia signalą antinksčiams stabdyti kortizolio gamybą, taip leidžiant kūnui pradėti regeneracijos ir gijimo procesus.
Streso valdymas
Streso valdymas nėra vienkartinis veiksmas, tai įgūdžių visuma, padedanti kūnui greičiau grįžti į homeostazę po įtemptų situacijų. Moksliniai tyrimai rodo, kad chroniškas stresas sukelia atsparumą kortizoliui, todėl kūnas nebegali efektyviai valdyti uždegimų. Sąmoningas streso valdymas atkuria šį jautrumą [1].
Kvėpavimo technikos
Kvėpavimas yra tiesioginis ryšys su autonomine nervų sistema. Tai vienintelis procesas, kurį galime kontroliuoti sąmoningai, kad paveiktume automatines organizmo funkcijas.
Gilus kvėpavimas „į pilvą“ stimuliuoja klajoklį nervą, kuris yra pagrindinis parasimpatinės sistemos komponentas. Stimuliacija siunčia momentinį signalą į smegenis mažinti kortizolio išsiskyrimą [2].
Du greiti įkvėpimai per nosį ir ilgas iškvėpimas per burną yra moksliškai patvirtintas greičiausias būdas sumažinti fiziologinį susijaudinimą čia ir dabar [3].
Meditacija ir dėmesingumas
Dėmesingas įsisąmoninimas veikia smegenų struktūrą, mažindamas jų jautrumą stresoriams.
Reguliari meditacija sumažina migdolinio kūno – smegenų pavojaus centro – aktyvumą. Mažiau jautri amygdala reiškia, kad kasdienės problemos nebesukelia tokio didelio kortizolio šuolio [4].
Kortizolis dažnai kyla dėl nerimo apie ateitį arba graužaties dėl praeities. Dėmesingumo praktikos moko protą likti dabartyje, taip nutraukiant nuolatinę streso hormonų gamybos grandinę.
Kokybiškas miegas
Miegas yra pagrindinis laikas, kada organizmas fiziologiškai mažina kortizolio kiekį ir ruošiasi kitai dienai. Sutrikus miegui, kortizolio lygis kitą dieną gali būti net 37–45 % aukštesnis, o tai sukelia uždarą streso ir nemigos ratą [5].
Jūsų kūnas veikia pagal vidinį laikrodį, vadinamą cirkadiniu ritmu. Einant miegoti ir keliantis tuo pačiu metu (net ir savaitgaliais), organizmas išmoksta prognozuoti, kada laikas išskirti kortizolį, o kada – melatoniną. Didžiausia kortizolio valymosi koncentracija vyksta tarp 22 val. vakaro ir 2 val. nakties. Praleidus šį laiką, organizmas patiria antrinį streso šuolį, kuris trukdo giliai pailsėti.
Ekranų ribojimas vakare
Mėlynoji šviesa, sklindanti iš telefonų ir kompiuterių ekranų, smegenims siunčia signalą, kad vis dar yra diena. Mėlynoji šviesa blokuoja melatonino gamybą, o tai priverčia antinksčius toliau gaminti kortizolį, kad palaikytų budrumą. Likus bent 60 minučių iki miego, ekranus pakeiskite knyga ar ramiu pokalbiu. Tai leidžia kortizolio kreivei natūraliai nusileisti iki minimalaus lygio.
Fizinis aktyvumas
Sportas yra paradoksalus, nes jis yra stresorius, kuris moko organizmą geriau tvarkytis su stresu. Tačiau norint sumažinti kortizolį, esminę reikšmę turi krūvio dozavimas.
Tyrimai rodo, kad mažo ir vidutinio intensyvumo veikla yra pati efektyviausia tiesioginiam kortizolio mažinimui [6]. 30–40 minučių spartaus ėjimo gryname ore padeda sudeginti per dieną susikaupusį kortizolį, neapkraunant antinksčių nauju stresu. Toks judėjimas skatina endorfinų gamybą, kurie veikia kaip natūralus kortizolio priešnuodis.
Nors aktyvus sportas yra sveika, per didelis intensyvumas, ypač kai jau esate patyrę chronišką stresą, gali duoti priešingą rezultatą. Labai intensyvios treniruotės (HIIT, sunkumų kilnojimas iki išsekimo), trunkančios ilgiau nei 60 minučių, drastiškai pakelia kortizolio lygį. Jei organizmas nespėja atsistatyti, šis aukštas lygis tampa lėtinis [7].
Jei po sporto jaučiatės ne energingi, o visiškai išsekę ar negalite užmigti naktį, tai ženklas, kad krūvis jūsų kortizolio sistemai yra per didelis.
Papildai ir augalinės medžiagos, siejamos su kortizolio reguliavimu
Mokslinėje literatūroje tam tikros medžiagos yra tiriamos dėl jų gebėjimo palaikyti organizmo homeostazę (vidinę pusiausvyrą) streso metu. Jos veikia ne tiesiogiai slopindamos hormonus, o padėdamos organizmui lanksčiau reaguoti į stresorius.
Ašvaganda
Ašvaganda (migdomoji vitanija) yra vienas geriausiai žinomų adaptogenų – augalų, kurie tradiciškai naudojami organizmo atsparumui stresui didinti. Tyrimai rodo, kad ašvaganda gali padėti reguliuoti pagumburio-posluoksnio-antinksčių (HPA) ašį, kuri tiesiogiai atsakinga už kortizolio gamybą [8].
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad asmenims, patiriantiems chronišką stresą, ašvagandos ekstrakto vartojimas buvo siejamas su subjektyviai geresne savijauta ir žemesniu kortizolio kiekiu kraujyje, palyginti su placebo grupe. Šis augalas gali turėti įtakos skydliaukės hormonams, todėl asmenys, turintys skydliaukės sutrikimų, turėtų būti itin atidūs.
Magnis
Magnis yra esminis mineralas, dalyvaujantis daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, įskaitant nervų sistemos funkciją. Streso metu organizmas magnį pasisavina ir pašalina kur kas sparčiau. Magnio trūkumas gali padidinti organizmo jautrumą stresui, sukuriant uždarą ratą.
Magnis prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos ir gali padėti palaikyti atsipalaidavimo būseną, ypač vartojamas vakare [9].
L-teaninas
Tai aminorūgštis, natūraliai randama žaliosios arbatos lapuose, vertinama dėl savo savybės skatinti ramybę nesukeliant mieguistumo. Manoma, kad L-teaninas skatina alfa bangų aktyvumą smegenyse, kurios yra siejamos su budriu atsipalaidavimu.
Jis gali padėti sušvelninti kofeino sukeliamą drebulį ir kortizolio šuolius, todėl dažnai rekomenduojamas tiems, kurie jautriai reaguoja į stimuliatorius.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 (EPR ir DHR), randamos žuvų taukuose ir dumbliuose, yra kritiškai svarbios smegenų ląstelių membranų struktūrai ir uždegiminiams procesams reguliuoti.
Kai kurie duomenys rodo, kad Omega-3 papildymas gali padėti sušvelninti antinksčių atsaką į psichologinį stresą, taip potencialiai ribojant perteklinį kortizolio išsiskyrimą [10]. Jos padeda slopinti lėtinį uždegimą, kurį dažnai skatina nuolatinis aukštas kortizolio lygis.
Grybų papildai
Funkciniai grybai vis dažniau naudojami kaip pagalbinė priemonė nervų sistemos balansui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir kompleksiniai grybų papildai, kurie leidžia patogiai įtraukti šiuos svarbiausius grybus į kasdienę rutiną.
- Reishi dažnai vadinamas ramybės grybu, jis tiriamas dėl galimo teigiamo poveikio miego kokybei ir bendram emociniam stabilumui.
- Cordyceps (kordicepsas) nors jis dažniau siejamas su energija, jo adaptogeninės savybės gali padėti organizmui geriau valdyti fizinį stresą ir nuovargį, neleisdant kortizoliui pasiekti kritinių ribų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? (H2)
Kortizolis yra galingas hormonas, ir jo nuokrypiai gali signalizuoti apie rimtus endokrininius sutrikimus. Jei jaučiate, kad jūsų organizmas nebereaguoja į poilsį ar mitybos pokyčius, profesionali konsultacija yra būtina.
Kreipkitės į specialistą, jei pastebite specifinius, progresuojančius požymius, kurie gali rodyti ne tik stresą, bet ir organinius pakitimus:
- Netikėtas, drastiškas svorio augimas. Ypač jei riebalai kaupiasi tik pilvo srityje ir viršutinėje nugaros dalyje, o rankos ir kojos išlieka plonos.
- Odos pakitimai. Ryškios purpurinės strijos ant pilvo, šlaunų ar krūtinės, plona, lengvai pažeidžiama oda, kuri sunkiai gyja.
- Raumenų silpnumas. Ypatingas silpnumas pečių juostoje ir šlaunyse, kai tampa sunku atsistoti nuo kėdės ar lipti laiptais.
- Hormoniniai ciklų sutrikimai. Moterims – nereguliarios mėnesinės arba padidėjęs plaukuotumas ant veido ir kūno.
Gydytojas endokrinologas, siekdamas įvertinti kortizolio būklę, dažniausiai skiria specifinius laboratorinius tyrimus. Vienkartinis kraujo tyrimas ryte ne visada yra informatyvus, nes kortizolis kinta kas valandą.
Pagrindiniai diagnostikos metodai.
- Kortizolio kiekis paros šlapime. Padeda nustatyti bendrą per parą pagaminto hormono kiekį.
- Seilių kortizolio tyrimas (vėlai vakare). Tai vienas tiksliausių būdų nustatyti, ar kortizolis vakare natūraliai nukrenta. Sveiko žmogaus organizme vėlai vakare jo turėtų būti minimaliai.
- Kraujo tyrimas ryte. Atliekamas kartu su ACTH (adrenokortikotropiniu hormonu), kad būtų suprasta, ar problema kyla iš antinksčių, ar iš posluoksnio liaukos (hipofizės).
Šaltiniai:
- Hannibal, K. E., & Bishop, M. D. Chronic stress, cortisol dysfunction, and pain: a psychoneuroendocrine rationale for stress management in pain rehabilitation. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25035267/
- Gerritsen, R. J., & Band, G. P. Breath of Life: The Respiratory Vagal Stimulation Model of Contemplative Activity. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30356789/
- Balban, M. Y., et al. Brief structured respiration practices enhance mood and reduce physiological arousal. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36630953/
- Goleman, D., & Davidson, R. J. Altered Traits: Science Reveals How Meditation Changes Your Mind, Brain, and Body. https://www.researchgate.net/publication/351882696_Daniel_Goleman_and_Richard_J_Davidson_Altered_Traits_Science_Reveals_How_Meditation_Changes_Your_Mind_Brain_and_Body_Avery_New_York_NY_2017_336_pp_Book_review
- Hirotsu, C., et al. Interactions between sleep, stress, and metabolism. Sleep Science. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26779321/
- Hill, E. E., et al.. Exercise and circulating cortisol levels: the intensity threshold effect. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18787373/
- Budde, H., et al.. Steroid hormones in the saliva of adolescents after different exercise intensities and their influence on working memory in a school setting. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19716238/
- Chandrasekhar, K., et al. A prospective, randomized double-blind, placebo-controlled study of Ashwagandha root in reducing stress and anxiety. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23439798/
- Boyle, N. B., et al. The Effects of Magnesium Supplementation on Subjective Anxiety and Stress—A Systematic Review. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28445426/
- Madison, A. A., et al. Omega-3 supplementation lowers inflammation and cortisol levels. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8510994/
Pastaba skaitytojui
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik bendro pobūdžio švietimo tikslams ir neturėtų būti laikoma medicinine konsultacija ar pagrindu priimant sprendimus dėl maisto papildų vartojimo. Turinys nėra skirtas diagnozuoti, gydyti ar pakeisti profesionalią sveikatos priežiūros specialisto nuomonę.
Jeigu sergate lėtine ar ūmine liga, vartojate receptinius ar nereceptinius vaistus, kitus maisto papildus ar turite specifinių sveikatos sutrikimų, prieš pradedant vartoti naujus papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė ir nėra skirta maisto papildų ar produktų reklamai. Tai negali būti vertinama kaip individuali sveikatos priežiūros rekomendacija. Kiekvienas sprendimas, susijęs su asmenine sveikata ar papildų vartojimu, turėtų būti priimamas įvertinus kelis patikimus informacijos šaltinius ir individualią situaciją.
Jei pastebėjote turinio netikslumų, turite pastabų ar siūlymų, kviečiame susisiekti el. paštu.